- strubkis
- 2 strùbkis, -ė smob. (2) žr. 2 striubkis 2: Žmogus strùbkis yra bambarėžla, maliūtis J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
strubkis — 1 strùbkis sm. (2) mažas, trumpas ko gabaliukas: Visą meisaėdį pačiais žąsų strubkiais atlikome, geros meisos nekibindami J … Dictionary of the Lithuanian Language